tekinlankis

tekìnlankis sm. (1) LKAI98, Gd, Šts, Als, Pin, Kl, Brs geležine juosta, sutvirtinanti tekinį: Jug buvo tokių laikų, ka tekìnlankiai buvo iš medžio žievės DūnŽ. Gelžiu, tekìnlankiu [tekinį] apsuka DūnŽ. Gelbėk, tekìnlankis partrūko! Trk. Važiavo par akmenius, tekìnlankis i nusimovė Sd.